giesmė

giesmė̃ sf. (3) Mrc, Mrk, Dglš, Plš, Dkšt, Ds 1. kiekvienas giedojimas, giedamas, dainuojamas dalykas, daina: Giesmė svotbinė SD394. Giesmė kareivių SD47. Šiandien daina reiškia tik svietišką giesmę KlpD(prakalba). Ir liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti, aplaistyti ašarom, giesme apdainuoti A.Baran. Pjauna svietas rugelius, giesmelès dainuoja Dkšt. Senų miškai mylėta, tūlon giesmė̃n dėta, mūsų tėvelių visos tos giesmės mokėta A.Baran. Giesmes giedam visokias Arm. Kai su giesmė̃m, tai darbas spartesnis Ds. Giesmẽlę kokią išgirdau, tą ir moku Dglš. Marių vanduo neišneštie, giesmė̃s žodis neišmestie Tvr. Giesmė̃ rauda, giesmė̃ verkia – giesmė̃ ir džiaugias Drsk. Giesmė džiaugsmą teikia, giesmė skausmą nuveikia Vlk. Neižgirsi čia nė vieno žodžio nereikalingo ..., nei giesmių svieto DP474. Neskaityt knygų neviežlyvų, nekalbėt žodžių, nei giedot giesmių gėdiškų VoK27. | prk.: Kai tik prasidėdavo rytas, durų giesmė (girgždėjimas) pasigirsdavo visuose namuose rš. ^ Kieno suole sėdi, to ir gíesmę giedi Mrj, Ds, Dkš. Kieno vežime sėdėsi, to ir giesmę giedok B, Trgn. Gieda vilko giesmelę (rauda) Rtn. Nors tu ją sukapok, vis tik savo giesmę gieda (savo kalba, tvirtina) Sml. Jis savo giesmę tegíeda BŽ98. Girto giesmė tik šunis erzina (į girto kalbą niekas nekreipia dėmesio) TŽV597. 2. sutartinė (daina): Kas tai yra giesmė? Yra tai dvi melodiji, kuri eina šalimais viena kitai arba, teisingiaus, pinasi tarp savęs, vienydamosi ant pamatų kontrapunkto LTII100 (Sab). 3. rauda: Gaudimą liūdnu balsu vadina giesme, arba rauda D(pratarmė VII psl.). 4. iškilminga daina, himnas: Tautos giesmė̃ DŽ³. Pergalės giesmė̃ DŽ³. Skambėki po visas šalis toliąsias, didžioji darbo, pergalių giesmė! A.Vencl. Pergalės giesmę ošia pajūrio pušys K.Kors. 5. K, J, Pn, Mrj, Tl bažnytinio, religinio turinio giedamasis dalykas: Šventa giesmė R. Vakaro giesmė̃ KI5. Visas giesmes išgiedojom Mrc. Ar moki šv. Jono giesmę? J.Jabl. Giesmė prieš pietus PK34. Jei kas šventą giesmę nor giedoti, mane po akimis savo tur turėti Mž9. 6. poezijos kūrinys ar jo sudėties dalis: Rolando giesmė rš. Ilijados ir Odisėjos yra po dvidešimt keturias giesmes rš. 7. paukščio suokimas, čiulbėjimas: Beklausytum tų paukščių giesmių̃ Ldvn. Lakštingėlė moka dvylika giesmelių Slm. Paukštyčiai senųjų (savo tėvų) giesmę giesti R17. Kai ji (lakštingala) paleidžia gražų balselį, giesmių pripildo žalią girelę Kp. ^ Koks paukštis, tokia ir giesmė̃ Nj. 8. prk. gerklė, kaklas; lūpos, burna: Tau atiduosiu suvalgyti gaidžio galvą su visa giesme Brs. Jei šauksi, čiupsiu už gíesmę Dr. Kad aš tau rėšiu per giesmę! Slč.

◊ šuñs gíesmės žiovulys: Šuns giesmės ima Jrb.